Permanentinė revoliucija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Permanentinė revoliucija (nenutrūkstama revoliucija) - 1. istoriškai užsitęsusi (arba nenutrūkstamai vykstanti) revoliucinių ir reformacinių procesų seka. 2. Nenutrūkstamas tam tikrų revoliucinių tikslų siekimas.
Marksistinė permamentinės revoliucijos samprata
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors paprastai permanentinės revoliucijos autorystė priskiriama L. Trockiui, pirmą kartą permanentinės (nenutrūkstamos) revoliucijos teoriją "Komunistų Partijos Manifeste" (1848 m.) iškėlė K. Marksas ir F. Engelsas. Marksistai skaitė, kad proletoriatas, turintis pakankamai galios, organizuotumo ir užimantis savo politinę poziciją gali pereiti nuo buržuazinės - demokratinės revoliucijos prie socialistinės revoliucijos ir įvesti savo valdžią. Marksistai manė, kad revoliucijos permanentiškumas turi būti išlaikytas iki tos akimirkos, kai visos priešiškos socialinės klasės nebeturės valdžios ir valstybės valdžia priklausys proletoriatui. Nenutrūkstamumą K. Marksas ir F. Engelsas suprato kaip nenutrūkstamą revoliucijos procesų kaitą.
L. Trockio interpretacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą L. Trockis paminėjo permanentinė revoliuciją 1905 metais savo straipsnyje „Apie nenutrūkstamą revoliuciją“ (laikraštyje „Pradžia“, lapkričio 8 d.). 1932 metais išleido knygą „Permanentinė revoliucija“, nuo to laiko permanentinė revoliucijos vardas siejamas tik su Trockiu.
Pagal Levą Trockį, revoliucija neturi būti "vienadienė" - negalima sustoti vien valdžios atitekimu proletoriatu. Revoliucija turi būti permanentinė - vykti tol, kol galutinai nebus pasiekti visi jos tikslai. Siekimas vyksta revoliuciniais/reformaciniais procesais. T. y. skirtingai nuo Markso ir Engelso, kurie aiškino, jog permanentiškumas būtinas iki tos akimirkos, kai bus užimta valdžią, jis skatino vesti kovą už revoliuciją tol, kol nebus įgyvendinti visi jos tikslai, tokie kaip socialinis teisingumas ir pan. Permanentinės revoliucijos atsisakymą ir susitaikymą su esamomis sąlygomis Trockis laikė oportunizmu.